January 2012
1 post
4 tags
November 2011
1 post
4 tags
September 2011
2 posts
Traukinio bėgiais Išėjo vasara. Išsinešė mano muziką.
Įkvėpk mane,
nes ten jau sugriauta.
Nebėra Suokalbio, nebegroja Mykolaičio,
o ir balsų negirdėti.
Niekas nebegeria -
liko tik buitinis…
Tavęs ten paskutinį kartą
klausiausi, naiviai tikėdama.
O juk viskas jau baigėsi vakar.
August 2011
5 posts
Jaukumo. Ir daugybės laiškų. Kaip tuomet. Rytinę saulę pasitinkant.
O vis tik - priežastis ar pasekmė?
Ar aš esu priežastis ar pasekmė?
Ar tu esi priežastis ar pasekmė?
O aš vis rašau sau.
Ilgus džiaugsmingus laiškus.
Tamsiomis naktimis,
kai net pieštuko nesimato.
Ir vis liepiu sau prisiminti.
Viskas priklauso nuo to, kokių mylimųjų ieškom - vieniems užtenka vėliavų, o prie kitų reikia mokėti prieiti.
Smalsiai klajojame.
Atradinėjame praeitį.
Savaip ją suvartojam.
Savaip ir skelbiam.
Savaip meldžiam -
Dieve, kas iš manęs,
jeigu silpnas?
July 2011
4 posts
Žmonės pamiršta.
Pamiršta skėčius,
raktus,
mėgstamus daiktus.
Žmonės pamiršta žmones.
Ir nieko čia nepadarysi.
Kai matai dangumi pareinančią jūrą, pasijunti lyg namie. Tokį vakarą norisi tik jaukiai sėdėti susirangius lovos kamputyje ir skaityti knygą, gerti šaltą kakavą ir mėgautis muzika, gėrėtis žaibais ir linguoti į griaustinio taktą.
O aš vis keikiu dievus.
Kai nesiseka.
Tada juos neigiu.
Nes jie niekada nepadėjo.
O kai sieloj pasidaro taip tuštut tuštutėliausia,
kad norisi kaukti Katedros aikštėj.
Kai vidury dienos
pasidaro vieniša ir šalta.
Tylutėliausiai pasislėpusi kampe,
kad kiti negirdėtų,
nedrąsiai sukuždu ir paprašau.
- - -
O tada vėl keikiu.
Hey now, this is my desire Consume me like a fire.
June 2011
2 posts
Mes ridenam kamuolius.
Stebuklingai vartai savąjį tarp pirštų.
Tai ne mano likimas.
Žiūri, bet supranti -
tavo rankose ne mano likimas.
Savąjį su paskutiniu cigaretės dūmu sudeginau.
“Stebuklas, kad visi susirenkam į vieną vietą ir dalinamės savimi”
Tik aš iš tavęs pasiimu daugiau.
May 2011
6 posts
Perkąsk mane per pusę.
Tegul bėga syvai.
Burtažodžiai užrašyti.
Degtukai uždegti.
Popierius susiraitė.
Raudoni drakonai nusirangė.
Burtažodžiai sudeginti.
Mintyse kuriu kitus savo gyvenimus, rizikuoju, myliu.
Kartais sapnai atrodo daug tikresni nei realybė, kad ir kaip ją suvokiam.
Sapnuose beveik neskauda ir beveik nebūna liūdna. O jei taip nutinka, visuomet gali prabusti.
O kaip prabusti iš gyvenimo?
Rytais,
laisvais nuo vakaro,
aš mėgstu
į tave žiūrėti
iš aukšto.
Pilnomis rieškutėmis
mišku kylančio rūko
einu,
akyse
raudoną saulę
saugodama.
April 2011
5 posts
… nes aš esu vaikas, ir prieš užmigdama šypsausi žinodama, kad tuoj susapnuosiu cukraus vatos kopas.
“Aš medis, iš tavo šaknų išaugęs.” Pasakė mergaitė kelmui ant jo stovėdama.
O aš galvojau, kad niekas nesikeičia.
Kad, kai aš išeinu, viskas sustoja.
Kad, kai sugalvoju grįžti, viskas būna taip pat.
Kad tu konstanta.
Kad tik aš mėtausi laike ir vis save kur nors pametu.
—-
Sveikinu tave.
Juk, konstanta iš tikro esu aš.
Taip ir liekam.
Su vyno buteliu ir be taurių.
Viena batų pora.
Trim žvakėm.
Žibančiu Vilniumi, kuriame matosi Ozas ir Akropolis.
(Ar mum reikia daugiau?)
Tuštėjančiu buteliu.
GB dainomis liūdnomis.
Taip ir neištartu klausimu.
Tuo keistu tirštumu ore,
kai nors kirvį gali kabint.
Jis tarp mūsų.
O gal aš jame pasimečiau?
Su savo klausimu.
O gal tai buvo teiginys?
Ir tas, ir tas.
...
Tokie tie pavasariai
Aš vis šaukiu.
Užkimusiu balsu kabinuosi į mus supančią erdvę.
Nutrupinėjusiais nagais barbenu į stalą.
Išgirsk.
Atnešk bent vieną žibutę.
February 2011
1 post
Aš nebeieškosiu. Jei netyčia manęs reikės, susiraskite patys.
January 2011
3 posts
Tu vis eini.
Eini, o ten lyja.
Didžiuliais, smailiais varvekliais.
Žiema sutinka tave išskėstomis rankomis.
O tu lėtai pakeli smailiausią varveklį ir smeigi į pusnį.
Žiema ten savo širdies nesaugo.
Ir kraujas neištrykšta.
—-
Pilys iš ledo nepatvarios.
Pavasaris jas sunaikins.
Bet dabar jos šildo.
Todėl tempi varveklius.
Ir lėtai smaigstai juos į pusnį.
Varvekliais suliepsnojom.
December 2010
5 posts
Keičiasi niekas.
Bet ne tu.
Ir ne aš.
Išbalzamuoti.
Sustingę amžiams.
Sulaužytom kojom.
Drąsiai žengiam.
Apledėjusiais keliais.
Ieškodami nuotykių.
Potyrių.
Įkvėpimo.
Vienas kito.
The Cure is cutting my veins.
Slowly, painfully.
Inserting needle under my skin.
Filling me with notes,
words,
sentences.
And I go with them down the fascination street.
Leaving the trace behind -
My blood.
“You were supposed to heal me”
“Just stay close to me and we’ll show them that our mint car is still alive”
“But the pictures of him are real....
Kai būni mažas ir pargriūni - krenti ne iš aukštai. Kai užaugi, staiga imi ir pastebi, kaip žemė atitolo nuo tavęs. Ne tik fiziškai. Nebėra džiaugsmo taškytis baloj. Vyšnios skanios, bet nebėra to jaudulio, kai seilės pradeda kauptis vien apie jas pagalvojus.
Užaugom mes. Ir žemė atitolo.
… ir jis sudegino savo namus.
Ne tam, kad kiti nerastų.
Kad neberastų pats,
kad nebereikėtų grįžti.
.
Jis žinojo, kad tą naktį išeina paskutinį kartą.
.
Saulė niekada neturėjo namų -
jis ten tik apsilankydavo.
Jei saulė gyvens tavo širdyje,
jam niekada nereikės išeiti.
November 2010
5 posts
3 tags
Jei...
Jei mylėti, tai be proto. Jei gerti, tai kol pasidarys negera. Jei eiti, tai, kol kojos nebepaneš. Jei šokti, tai kol išprotėsim. Jei išprotėti, tai iki galo.
Žmogui reikia kito žmogaus
Žmogui reikia kito žmogaus - Man tavęs, Tau manęs. Šokio žingsneliais – lėtai ir nedrąsiai viens prie kito glaudžias. Senoviškai – Cigaretes degtukais, o ne žiebtuvėliais Pridegdami. Šelmiškai dalindamiesi, nors iš tikro nieko neturėdami. Kaip upės visą gyvenimą į jūrą subėgti bando. Bet lūpos kalba juk skirtingom kalbom. Mano kūnas supranta tavojo kalbą. Žmogui reikia kito žmogaus.
Taip ir sėdim: tarp tuščių butelių, negyvų tarakonų ir milžiniškų vorų. Ruduo Tavyje: gelsti pradėjusiuose plaukuose, raukšlėtoj kaktoj ir tuščiame žvilgsnyje. Ruduo manyje: mano nemigo naktyse, naiviuose vasaros prisiminimuose, pavargusiuose žingsniuose. Taip ir sėdim. Brangindami mumyse besikaupiantį rudenį. Abu vis kitaip. Savąjį į supuvusius lapus sudėjau.
Apie kibirus ir pasakas
… ir ne todėl, kad nenorim. Tiesiog kitaip negalim. Todėl kas kilometrą praduriu savo kibire po skylę. Kad lėtai, bet galų gale, pajusčiau, kad jie tušti. Ir rankos mano tuščios. Kibirų, matyt, niekada ir nebuvo. _____________ Mergaitė mėgo kurti pasakas. Tapydavo jas ant rūmų lubų, kad vėliau kas nors, jai vartantis ant grindų, jas sektų. Savaip. _____________ Jau kurį laiką bandau savo...
September 2010
1 post
neKolumbai
Aukštyn žemyn. Nuo vieno kalno ant kito. Iš pilies į pilį. Pro bažnyčias ir vynuogynus. Degustuojant, ieškant, tyrinėjant. Bet kokie iš mūsų Kolumbai? Juk žengiam jau išmintais takais. O taip norėtųsi, ką nors atrast… Nevaisingos pastangos: Vienuolynai jau seniai paversti studentų bendrabučiais (na, bent kryžiai vis dar kabo kambariuose). Arkliai su vežimais pakeisti į traukinius, lėktuvus....
May 2010
1 post
Iš jūros
Nedrąsiai išnėrėm, kad tarsi pirmąkart įkvėptumėm oro. Iš jūros kilę- nematėm žemės, miestų. Tik uostus. Ir žmones, palikusius savo žemę. Vardan atradimo. Prieskonių, šilkų, stebuklų. Vardan pabėgimo. Nuo giljotinos ar tiesiog nepritapimo. Kiekvienam savo. Tik mes neturime, kur pabėgti. Undinėlių nebūna, kaip ir iš jūros nėra išėjimo. Nedrąsiai panėrėm, tarsi ką tik pirmąkart įkvėpę oro.
October 2009
8 posts
In madness I pray.
In storm I go for a cup of tea on the seaside.
On the darkest nights I go for the walk in the woods.
.
O kartais, tiesiog stoviu ant tilto ir šoku žemyn į Nerį.
.
Nes tokiu metu jūroj žvejų nebūna.
Robinai Hudai šiltai miega.
O aš skraidyt nemoku.
Stop crying your heart out
Forget the pain
Forget the cold
Forget the madness that is creeping behind you
Count the lights in the windows
Search for the full moon
Improvise
Use that last brain cell for God’s sake.
White ceiling and wall full of nonfulfilled desires.
Net nesinori. Tačiau supranti, kad reikia. Nes kitaip… Atmintis nėra bedugnė.
Nei Dievas, nei Tu, nei Jis… Atmintis nėra bedugnė. Norų šulinys irgi.
Ech, tie skylėti kibirai. Skylėti norai.
Čiumpi, bėgi, neši… O, kai sustoji atsikvėpti, pamatai, kad nieko nebeturi.
Kibirai irgi nėra bedugniai. Bet jie skylėti.
Negerai norus nešti kibiruose. Be reikalo Tave ten įdėjau.
Tu...