Aukštyn žemyn.
Nuo vieno kalno ant kito.
Iš pilies į pilį.
Pro bažnyčias ir vynuogynus.
Degustuojant,
ieškant,
tyrinėjant.
Bet kokie iš mūsų Kolumbai?
Juk žengiam jau išmintais takais.
O taip norėtųsi, ką nors atrast…
Nevaisingos pastangos:
Vienuolynai jau seniai paversti studentų bendrabučiais
(na, bent kryžiai vis dar kabo kambariuose).
Arkliai su vežimais pakeisti į traukinius, lėktuvus.
O pilyse nei princų, nei princesių nerasta
(liko tik jų pasakos ant lubų).
Ir kažkur girdėti gido balsas: „Ačiū, už apsilankymą. Tikiuosi, Jums patiko. „