Taip ir liekam.

Su vyno buteliu ir be taurių.

Viena batų pora.

Trim žvakėm.

Žibančiu Vilniumi, kuriame matosi Ozas ir Akropolis.

(Ar mum reikia daugiau?)

Tuštėjančiu buteliu.

GB dainomis liūdnomis.

Taip ir neištartu klausimu.

Tuo keistu tirštumu ore,

kai nors kirvį gali kabint.

Jis tarp mūsų.

O gal aš jame pasimečiau?

Su savo klausimu.

O gal tai buvo teiginys?

Ir tas, ir tas.

Pradžioje jie buvo du.

Pradžioje buvo žodis.

Pradžioje mūsų nebuvo.

O gal niekad ir nebus.

Pradžioje buvo chaosas.

Taip ir lieku.

Tik aš ir pradžia.