O aš vis keikiu dievus.

Kai nesiseka.

Tada juos neigiu.

Nes jie niekada nepadėjo.

O kai sieloj pasidaro taip tuštut tuštutėliausia,

kad norisi kaukti Katedros aikštėj.

Kai vidury dienos

pasidaro vieniša ir šalta.

Tylutėliausiai pasislėpusi kampe,

kad kiti negirdėtų,

nedrąsiai sukuždu ir paprašau.

 - - -

O tada vėl keikiu.